Biržų technologijų ir verslo mokymo centras plėtodamas partnerystę, bendradarbiavimą, bendruomenės narių vietinį ir tarptautinį mobilumą, 2019 pradėjo veiklas naujose šalyse. Viena iš jų - Danija, į kurią darbo stebėjimo vizito pagal projekto Nr. 2019-1-LT01-KA116-060388 vyko direktoriaus pavaduotoja ugdymui Marytė Bistrickienė ir profesijos mokytojos Lina Masonienė bei Dalia Liaukevičienė.
Stažuotės metu darbo stebėjimo veiklos vyko trijose mokymo įstaigose - Gladsaxe, Svaliofo ir Oresundo profesinėse gimnazijose. Stažuotės dalyvės stebėjo ugdymo procesą, jo organizavimą, erdvių įrengimą. Dalyvavo diskusijose su mokyklų administracijos atstovais, mokytojais ir mokiniais, kurių metu domėjosi Danijos švietimo sistema, susipažino su vidinės dokumentų valdymo, informavimo ir ugdymo proceso stebėjimo programomis, bendradarbiavimo su darbdaviais gerąja patirtimi.
Kalbant apie Danijos švietimo sistemą, verta paminėti, kad profesinis švietimas ir mokymas vaidina svarbų vaidmenį Danijos mokymosi visą gyvenimą strategijoje kartu su globalizacijos ir technologinių pokyčių iššūkiais. Įtrauki ir lanksti pirminio profesinio mokymo sistema padeda užtikrinti, kad visi jauni žmonės turėtų galimybę įgyti kompetencijų, palengvinančių sklandų perėjimą į darbo rinką. Suaugusiųjų švietimas ir tęstinis mokymas reaguoja į struktūrinius ir technologinius pokyčius darbo rinkoje ir suteikia darbuotojams naujų ir atnaujintų įgūdžių.
Danijos švietimas ir mokymas apima pagrindinę sistemą, suteikiančią kvalifikacijas visais lygmenimis, pradedant privalomu mokymu ir baigiant doktorantūra, ir lygiagrečią suaugusiųjų švietimo ir tęstinio profesinio mokymo sistemą. Suaugusiųjų švietimas ir tęstinis mokymas yra skirti patenkinti besimokančių suaugusiųjų poreikius, pavyzdžiui, rengiant neakivaizdinius kursus. Dvi sistemos siūlo lygiavertę kvalifikaciją įvairiais lygiais, leidžiančias horizontalų pralaidumą
Profesinio mokymo kompetencija priklauso Švietimo ministerijai, kuri palaiko glaudų dialogą su socialiniais partneriais, siekdama patenkinti darbo rinkos poreikius. Pradinis profesinis mokymas yra suskirstytas į keturis plačius atvykimo kelius; priežiūra, sveikata ir pedagogika; biuro, prekybos ir verslo paslaugos; maistas, žemės ūkis ir „patirtis“ (bendras turizmo ir poilsio terminas); ir technologijos, statyba ir transportavimas. Programos organizuojamos vadovaujantis dvejopu principu, pakaitomis įmonėse atliekant mokymosi kolegijose ir darbo vietoje (pameistrystės kursus) laikotarpius. Įprasta pradinė profesinio mokymo programa (EUD) trunka trejus su puse metų ir ji paskirstoma 2:1 santykiu tarp darbo vietoje ir kolegijoje vykdomų mokymų. Visiems studentams sudaromi individualūs studijų planai. Profesinio mokymo koledžai ir socialiniai partneriai dalijasi atsakomybe už mokymo programų rengimą, kad būtų užtikrintas reagavimas į vietos darbo rinkos poreikius. Šio lygio kvalifikacija suteikia prieigą prie atitinkamų sričių studijų profesijos programose ir aukštojo mokslo profesinio bakalauro programose.
Visose stebėtose mokyklose puikiai veikia vidinės dokumentų valdymo sistemos, per kurias yra užtikrinama ugdymo proceso (pažangumo, lankomumo) stebėsena, sudaromi tvarkaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, komunikuojama su mokytojais, auklėtojais ir tėvais, veikia atskiros programos, skirtos praktinio darbo įmonėje fiksavimui (mokinys įkelia kiekvienos dienos darbo užduotis, nuotraukas, rezultatus, yra vertinamas).
Visi mokytojai dėsto du ar net tris dalykus, taip lengviau užtikrinamas darbo krūvis mokytojui vienoje mokykloje. Erdvės mokyklose įrengtos taip, kad būtų patogu dirbti, mokytis, ilsėtis, pertraukų metu diskutuoti, ruoštis projektiniams darbams.
Daug dėmesio skiriama informacinėms ir užsienio kalbų kompetencijoms ugdyti. Siekdamos užtikrinti efektyvų kompiuterinio raštingumo mokymą, mokyklos imasi priemonių, kad kiekvienas mokinys turėtų kompiuterį. Pavyzdžiui, Galsexso gimnazija reikalauja turėti kompiuterius, o mokykloje yra skyrius, kuris teikia nemokamas kompiuterių remonto paslaugas, tuo tarpu Oresundo gimnazija specialybėms, kur yra būtinas darbas su kompiuterinėmis programomis, kiekvienam mokiniui kompiuterius mokymosi laikotarpiui nuperka ir duoda naudotis.
Kaip jau buvo minėta, Danijoje stipriai išvystytas ir bendradarbiavimas su darbdaviais, verslo įmonėmis, siekiama, kad praktinius profesinius įgūdžius mokiniai tobulintų kiek įmanoma realesnėse darbo vietose. Todėl dar iki išėjimo į praktikos vietas įmonėse, mokyklose yra sukuriamos sąlygos mokiniams mokytis atliekant labai realius darbus pačioje mokykloje: remontuojant mašinas, projektuojant ir įrengiant mokyklos infrastruktūros elementus, prižiūrint gyvulius ar dirbant žemės ūkio darbus ir pan.
Didžiulį įspūdį stažuotės dalyvėms paliko visuotinis Danijos požiūris į tvarumą ir darnų vystymąsi. 2015 m. JT patvirtinta Darnaus vystymosi strategija iki 2030 m. ir svarbiausi jos tikslai yra aiškiai komunikuojami ir įgyvendinami. Šie tikslai yra viešinami mokyklose, laikantis jų ugdoma pagarba aplinkai, kuriamos erdvės. Darnaus vystymosi darbotvarkė iki 2030 m. – tai labai ambicinga ir ilgalaikė darbotvarkė, todėl būtų tikslinga perkelti Danijos kolegų patirtį į Lietuvos mokyklas ir kuo anksčiau pradėti diskutuoti apie darnaus vystymosi tikslus su mokiniais, parengti informacinius stendus ir numatyti konkrečius žingsnius, kuriais mokyklos bendruomenė galėtų prisidėti prie darnaus vystymosi tikslų įgyvendinimo.
Be jokios abejonės stažuotė nepraėjo ir be pažinties su žymiausiais šalies kultūriniais objektais: Gineso rekordų muziejumi, Hamleto pilimi, Tivoli parku, žymiąja Undinėlės skulptūra ir kitais. Tai praplėtė kultūrinį akiratį ir pagerino bendravimo užsienio kalba kompetencijas.
Dalyvės džiaugiasi puikiai organizuota stažuote. Sklandžiai organizuotais kelionės, apgyvendinimo, maitinimo aspektais. Puikiai sudaryta ir įgyvendinta programa: optimalus santykis tarp darbo veiklų, kultūrinės programos ir laisvo laiko. Priimanti organizacija visada atsižvelgė į situaciją, laiko resursus, dalyvių poreikius, todėl stažuotė davė maksimalios naudos. Vertingos idėjos, kuriomis pasidalinta mokytojų bendruomenėje, rado atgarsį ir tikrai bus pritaikytos Centre.
