Spalio 2 dieną BTVMC Vabalninko skyriaus mokiniai, lydimi skyriaus vedėjos Vilijos Daukienės ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytojos Marytės Valančienės vyko į kelionę po Žemaitiją. Ekskursijos metu artimiau susipažino su Žemaitijos istorija, kultūra ir ryškiomis asmenybėmis.
Pirmasis sustojimas buvo jau ne vieną šimtmetį Plungės rajone gyvuojančiame Kulių miestelyje, kuris Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių proga pakvietė apsilankyti ir, dalyvaujant edukacijoje „M. K. Čiurlionio pėdsakais Kuliuose“, sužinoti, kodėl Kuliai – viena iš laimingiausių M. K. Čiurlionio gyvenimo vietų. Edukacijos metu mokiniams reikėjo įveikti šešias įtraukiančias užduotis (dėliones, kryžiažodžius, šaradas ir kt.). Jas atlikę, jie ne tik pasigamino M. K. Čiurlionio vizitą Kuliuose primenantį suvenyrą, bet ir iš gautų atsakymų, tarsi iš detalių, patys sudėliojo M. K. Čiurlionio ir jo mylimosios Sofijos Kymantaitės gyvenimo bei apsilankymų šiame miestelyje mozaiką. Be to, mokiniai buvo supažindinti ir su Kulių istorija, kurioje įrėžti Juozo Tumo Vaižganto pėdsakai. Rašytojas, žinomas kaip „deimančiukų ieškotojas“, 1898–1901 m. dirbdamas vikaru Kulių bažnyčioje rūpinosi tautiniu atgimimu, draudžiamų knygų platinimu Žemaitijoje ir Aukštaitijoje bei buvo pirmasis Sofijos lietuvių kalbos mokytojas, padaręs didelę įtaką merginos pasaulėžiūrai.
Antroji stotelė – Plungės kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaras ir jo parkas. Dvaro rūmai garsėjo kultūrine veikla ir mecenatyste, kai 1899 metais į šią kultūrinę aplinką iš Druskininkų atvyko M. K. Čiurlionis mokytis į čia veikusią muzikos mokyklą. Rūmų didybė bei parko senieji medžiai – vienas seniausių ir didžiausių Lietuvoje Perkūno ąžuolas ir legendomis apipinta Verkiančioji liepa – paliko stiprų įspūdį mokiniams.
Kelionę tęsėme Žemaičių Kalvarijoje – vienoje ryškiausių piligrimystės vietų Lietuvoje, kur pagrindinėje Telšių vyskupijos šventovėje – Švč. M. Marijos Apsilankymo bazilikoje – pajutome šventovės didingumą ir jos svarbą tikintiesiems. Vis dėlto didžiausią emocinį įspūdį sukėlė kelionės pabaiga – apsilankymas greta Žemaičių Kalvarijos esančiame Šarnelės kaime, kur ilsisi 1944 m. nuo sviedinio skeveldros žuvęs poetas Vytautas Mačernis. Prie kapo ėjome 545 metrų takeliu, vedančiu per poeto tėviškės lauką, kurį jis labai mėgo ir kur dažnai ateidavo su savo mylima senole. Ant tarp aukštų pušų, eglių ir ąžuolų esančio poeto kapo uždegę žvakutę, skaitėme eiles. Eilėraštis „Aš pažinau karalių tavyje“ šioje aplinkoje suskambėjo ypač jautriai – kaip liudijimas apie dvasios didybę, kuri nepavaldi laikui. Šių metų spalio 7-ąją sukanka jau 81-eri metai nuo tos dienos, kai žuvo vos 23-ejų Vytautas Mačernis. Jo kapą aplankę mokiniai išgyveno ne tik istorijos pamoką, bet ir gilią emocinę patirtį – prisilietimą prie kūrėjo, kuris žodžiais įprasmino žmogaus tvirtumą ir grožį.
Ši kelionė buvo ne tik pažintis su istorija ir kultūra, bet ir įkvepiantis priminimas, kad gyvą ryšį su savo kūrėjais atrandame ten, kur jie paliko savo šviesius pėdsakus.
Marytė Valančienė
